Gyvenimas
Leonas Balkas gimė 1878 m. Tauragėje ir apie 1900 m. kartu su žmona Mina Blumenthal emigravo į Didžiąją Britaniją, kur iš pradžių Istborne (Eastbourne), o vėliau Bekshilyje (Bexhill-on-Sea) turėjo fotoateljė. 1906 m. jis įgijo Didžiosios Britanijos pilietybę. 1923 m. mirus dar jaunai žmonai jis su dukra Bese persikėlė į Klaipėdą, kur 1925 m. vedė Liną Bergmann. Čia gimė dukra Judith (1926 m.) ir sūnus Davidas (1929 m.).
Uostamiestyje Leonas Balkas greitai įsitvirtino kaip sėkmingas fotografas. Jo pagavus žvilgsnis, estetinis reiklumas ir atida fotografuojamiems žmonėms virsdavo gyvomis ir išraiškingomis nuotraukomis. Jose atsiskleidžia įvairialypis uostamiesčio gyventojų kasdienybės paveikslas.
Fotografas netikėtai mirė 1939 m. kovo 17 d., likus vos šešioms dienoms iki nacionalsocialistų įvykdytos Klaipėdos krašto aneksijos. Našlė Lina su dviem vaikais ir keliais lagaminais spėjo pasitraukti. Ji buvo įgijusi Didžiosios Britanijos pilietybę santuokos keliu, todėl Britanijos konsulate Berlyne vaikai buvo įrašyti į jos pasą. Dar tą pačią dieną visi išvyko į Didžiąją Britaniją.
Apie parodą
Šis fotografas vėl atrastas fotografijos paveldo tyrinėtojo brito Richardo Schofieldo („Camera Obscura“) pastangomis, jis surado ir Leono Balko anūkus Martiną Balką ir Carolyn Ferguson. Daug prisidėjo Ruth ir Michael Leiserowitzai („Žydai Rytų Prūsijoje“), daug metų kaupę nuotraukas, kuriose užfiksuotas žydų gyvenimas, ir išsamiai tyrinėję jų kontekstus. Tai pirmoji personalinė paroda, kurioje pristatomi Leono Balko darbai, sukurti 1925–1939 metais.
Nuoširdžiai dėkojame Martinui Balkui ir Carol Ferguson, kurie su dideliu susidomėjimu prisidėjo prie jų šeimos gyvenimo Klaipėdoje tyrimų.
Šeima
Leono žmona Lina Klaipėdoje turėjo daug giminaičių – visi jie gyveno netoliese. Leonas Balkas daug ir su meile foogravo savo vaikus bei jų pusbrolius ir pusseseres. Kartu jis drąsiai eksperimentavo, o asmenines nuotraukas šeimos albumui komponavo taip pat rūpestingai, kaip ir viešumai skirtus darbus.
Profesija
Leono Balko fotoateljė adresai keitėsi: iš pradžių ji veikė Perkasų, o galiausiai įsikūrė Liepojos gatvėje. Laikui bėgant susidarė gausus užsakovų ratas. Daugiausia laiko Leonas Balkas fotografuodavo savo ateljė – šeimas, moksleivių ir studentų grupes, karius bei skautus. Net ir paprastas nuotraukas dokumentams jis darė itin kruopščiai ir kūrybingai, tiek pat dėmesio ir šilumos skirdamas kiekvienam atėjusiam – nesvarbu, kas jis būtų.
Žydų pasaulis
Kai 1925 m. fotografas atvyko į uostamiestį, jis negalėjo numatyti, kaip čia klostysis žydų gyvenimas. 1927 m. vietos žydų bendruomenė įkūrė „Bet Hechalutz“ centrą Vakarų Lietuvos jaunuoliams, kurie rengėsi išvykti į Didžiosios Britanijos valdomą Palestiną – Klaipėdoje jie mokėsi žemės ūkio darbų bei įvairių amatų. Leonas Balko fotoaparatas fiksavo jų šventes, susirinkimus ir bičiulystės akimirkas. Ilgainiui Leonas Balkas tapo tikru miesto žydų gyvenimo metraštininku. Fotografas kruopščiai dokumentavo sporto šventes, vaikų darželių ir mokyklų kasdienybę, jis fotografavo ir žydų ligoninėje bei kapinėse, užfiksavo tuo metu dažnus garsių politikų vizitus. Nors daugelis šių nuotraukų dabar yra plačiai žinomos ir saugomos įvairiuose pasaulio muziejuose, jų autorystė iki šiol nebuvo priskirta Leonui Balkui.